Plant diversity and composition associated with Himalayan musk deer latrine sites
Bhakta Bahadur Shrestha,Stein R. Moe
DOI: https://doi.org/10.1080/21658005.2015.1069498
2015-09-11
Zoology and Ecology
Abstract:Ungulate dung deposition may influence plant communities through seed dispersal or by animal disturbance and changes in soil nutrient levels on a small scale. The Himalayan musk deer Moschus chrysogaster uses common pellet defecation sites, often termed as “latrines”. In the present study, we aim to assess the plant species composition, density, richness and diversity of seedlings, saplings and trees, shrubs, graminoids and forbs associated with musk deer latrines. We sampled vegetation at latrine sites, associated adjacent sites (5–10 m from the latrines) and control sites (30 m from the latrine sites within the same vegetation cover) in order to compare plant species composition, density, richness and diversity of the latrine sites with those of adjacent sites and control sites. The diversity of graminoid species was higher at latrine sites, indicating that musk deer may disperse certain grass species and that latrine sites may be important microhabitats for some grasses. Generally, plant species density, richness and diversity were lower at latrine sites, possibly due to trampling, browsing and changes in nutrients around the latrine sites. Plant species composition was not different between latrine sites and other forest sites. Human activities such as settlements, firewood collection and timber extraction, cattle grazing had a substantial effect on plant species composition, and, accordingly, these activities may adversely affect the musk deer habitat.Kanopinių gyvūnų ekskrementai gali turėti įtakos augalų bendrijoms, nes su jais platinamos augalų sėklos, gyvūnai daro žalą augalijai, keičiasi dirvožemio derlingumas. Himalajų kabargos (Moschus chrysogaster) ekskrementai kaupiasi tuštinimosi vietose (angl. latrices). Šiose vietose, 5–10 m atstumu nuo jų ir 30 m atstumu (kontrolė) buvo įvertinta medžių, krūmų, varpinių ir kitų augalų rūšinė sudėtis, tankumas, gausumas ir įvairovė. Varpinių augalų rūšinė įvairovė ekskrementų sankaupų vietose buvo didžiausia. Tai rodo, kad Himalajų kabargos gali platinti žolinius augalus, šios vietos yra svarbios mikrobuveinės. Daugeliu atvejų augalų tankumas, gausumas ir įvairovė tokiose vietose buvo mažesni, veikiausiai dėl ištrypimo, augalų nuskabymo ir maistinių medžiagų pokyčių dirvožemyje. Augalų rūšinė sudėtis nesiskyrė nuo gretimų ir kontrolinių teritorijų. Nustatyta, kad antropogeninė veikla (gyvenvietės, miško kirtimas, malkų gamyba, gyvulių ganymas) turi esminės įtakos augalų rūšinei sudėčiai, tai gali neigiamai paveikti Himalajų kabargų buveines.